top of page

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                      

 

                                                                                      10 paprastų atsakingo auklėjimo būdų

 

                                                                    Meilė yra pagrindinis ir didžiausias jūsų vaiko poreikis


        Banalu, tačiau meilė yra jūsų ir jūsų vaiko artimų santykių bei tinkamo vaiko elgesio pagrindas. Nuoširdžiai atsakykite – kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite, kaip dažnai jį apkabinate, pabučiuojate, pabūnate su juo kartu? Meilė ugdo vaiko pasitikėjimą savimi, tam tikrą požiūrį į save ir savo vertės jausmą. Neverskite meilės derybų objektu – pasakymai „tu manęs nemyli“, „ką myli labiau – mamą ar tėtį?“, „jei negražiai elgsies, aš tavęs nemylėsiu ir paliksiu“ sukelia vaikui emocinius išgyvenimus, nerimą ir baimę.

 

                                                                   Girkite ir skatinkite vaiką


          Kiekvienas vaikas nori būti pastebėtas ir įvertintas. Prisiminkite, kada vaikui skiriate daugiausia dėmesio? Kai jis sudaužo vazą, gauna blogą pažymį, laiku negrįžta į namus? O ar dažnai pastebite vaiko nupieštą piešinį, išgirstate vaiko dainą, pagiriate už bandymą padėti jums suplauti indus, už sutvarkytą kambarį? Sakote, kad neturite laiko ir esate per daug pavargęs? Geriau tą laiką, kai pykstate, rėkiate ar analizuojate netinkamą elgesį, skirkite vaikui – girkite ir skatinkite jį.

 

                                                                Gerbkite vaiko iniciatyvą, interesus ir nuomonę


             Leiskite vaikui dalyvauti priimant sprendimus: tegul jis pats išsirenka drabužius, kuriuos nori vilkėti, lanko būrelį, kuris jam patinka, padeda jums namų ruošoje. Neslopinkite vaiko asmenybės nuolatiniais draudimais – „nelįsk“, „neišpurvink drabužių“, „sėdėk ramiai“ ir pan. Vaikas nėra lėlė – jo poreikis judėti, klausti, žaisti, pažinti pasaulį yra natūralus bei rodo fizinę ir psichinę vaiko sveikatą. Susirūpinti turėtume tada, jei vaikas būtų apatiškas ir ramus. Jei bijote, kad vaikas išpurvins gražius drabužėlius – pasivaikščioti kieme apvilkite tais, kurių ištepti negaila. Jei bijote, kad vaikas sugadins vertingą daiktą – laikykite jį jam nepasiekiamoje vietoje. Sprendimą visada galima rasti, o vaiko teigiamas savęs vertinimas, augimas, nauji atradimai ir naujos žinios – daug svarbesni dalykai nei sudaužyta lėkštė.

 

                                                              Pripažinkite ir gerbkite vaiko asmenybę bei individualybę


                Tėvams svarbu, kad vaikas mokytųsi vien dešimtukais, lankytų muzikos mokyklą ir siektų tikslų, kurie jiems atrodo geriausi. Daugelis tėvų nori, kad vaikas įgyvendintų jų svajones, ne savo. Tačiau vaikas turi individualių poreikių ir interesų, kurie neprivalo sutapti su jūsiškiais. Galbūt jums muzikos mokykla atrodo svajonių šalis, tačiau vaikui grojimas – kančia ir jis daug mieliau lankytų sporto treniruotes. Vaikas nėra jūsų kopija ir neprivalo ja būti. Paklauskite jo, kas jam įdomu, ir pripažinkite vaiko nuomonę – taip ugdysite jo gebėjimą diskutuoti, dalyvauti ir veikti pasaulyje, pelnysite vaiko pagarbą ir pasitikėjimą.

 

                                                            Mokykitės kalbėti su vaiku ir raskite tam laiko


                        Domėkitės tuo, ką pasakoja vaikas. Tėvai dažnai teisinasi, kad turi daug darbo, yra pavargę, tačiau vėliau nustemba, kodėl nieko nežino apie vaiko draugus, pomėgius, nutikusias bėdas. Galbūt dabar neturite vaikui laiko ir jėgų, tačiau vėliau neturėsite galimybės būti su juo, nes jis nenorės jums nieko pasakoti. Nemenkinkite vaiko problemų, net jei jums atrodo, kad kačiuko mirtis ar nelaiminga meilė yra juoko verti niekai. Žemindami ir menkindami vaiko jausmus, skatinate jį nepasitikėti jumis, užsisklęsti, nuvertinti savo jausmus. Tai reiškia, kad vaikas nieko jums nepasakos turėdamas net ir labai didelių problemų. Nelyginkite vaiko su kitais. Neretai tėvai nori, kad vaikas elgtųsi kaip kaimyno duktė, mokytųsi kaip pusseserės sūnus, imtų pavyzdį iš puikaus bendradarbio vaiko. Palyginimai dažniausiai sukelia priešingą reakciją – netinkamą elgesį, agresiją arba paprasčiausiai skaudina. Girdėkite tai, ką sako vaikas, o ne tai, ką norite išgirsti. Nežeminkite vaiko – argumentai, kad tik jūs teisus ir geriau žinote, nes jūs suaugęs, pasakymai „užaugsi – sužinosi“, „užaugsi – galėsi“ – neįtikinami. Vaikai turi daug šaunių idėjų ir žino gana daug. Mokykite vaiką palaikyti dialogą ir argumentuotai apginti savo nuomonę, elgdamiesi taip pat pagarbiai ir mandagiai, kaip jis turėtų elgtis su jumis.

                                                             Laikykitės drausmės ir savo šeimos taisyklių


                           Būti gerais tėvais nereiškia, kad turite leisti vaikui elgtis neatsakingai, peržengti mandagumo ir pagarbos ribas jūsų ir kitų žmonių atžvilgiu. Vaiko nuomonės paisymas nėra tapatus leidimui elgtis kaip nori ir draudimui prieštarauti vaikui. Susikurkite savo namų taisykles, kurių turi laikytis visi šeimos nariai – tiek vaikas, tiek jūs. Neleiskite vaikui peržengti šių ribų. Be to, abu tėvai turi laikytis tų pačių taisyklių, kitaip vaikui bus sunku suvokti, koks elgesys tinkamas.

 

                                                            Dažniau būkite kartu


                             Taip, tėvams tikrai svarbu rūpintis tuo, kad vaikas būtų pavalgęs, aprengtas, eitų į mokyklą, turėtų namus. Tačiau taip pat svarbu, kad turėtumėte laiko pabūti su vaiku, pasikalbėti, nueiti su juo pasivaikščioti, pasijuokti, paišdykauti. Tai tikrai daug svarbiau nei naujas kompiuteris ar nauji drabužiai.

 

                                                         Įvertinkite klausimo „kodėl?“ reikšmę


                                    Vaikams neužtenka žinoti, kad žolė žalia ar kad diena ateina patekėjus saulei. Jie visada nori žinoti „kodėl?“. Suaugusieji dažniausiai išmeta „kodėl?“ iš savo žodyno, klaidingai manydami, kad jie visada viską žino. Vis dėlto vertinant netinkamą vaiko elgesį verta paklausti „kodėl?“. Gal vaikas praleidžia pamokas, nes mokykloje prie jo priekabiauja vyresnieji? Gal blogai mokosi, nes blogai mato, o mokytojas pasodino jį į paskutinį suolą? Sužinokite tikras netinkamo elgesio priežastis ir padėkite vaikui susidoroti su sunkumais.

 

                                                          Atsisakykite smurto


                              Smurtas – tai prievartos aktas, o ne auklėjimo priemonė. Vaiko mušimas yra ne problemos sprendimas, bet jūsų silpnumo ir nesugebėjimo susitvarkyti su situacija požymis. Jeigu jaučiate, kad nesusitvardysite, prieš šaukdami ant vaiko ar jam suduodami, suskaičiuokite iki 10. Jei ir tai nepadeda, atvirai pasakykite, kad norėtumėte konfliktinę situaciją aptarti vėliau. Išeikite iš kambario, pailsėkite, išsivirkite arbatos ar užsiimkite kita malonia veikla, kol emocijos atslūgs ir galėsite ramiai pasikalbėti su vaiku.

 

                                                        Nepamirškite rūpintis savimi


                         Sakoma, kad tėvai yra tai, kuo tapti lengva, bet būti – sunku. Natūralu, kad kartais pasielgiame netinkamai. Svarbiausia, kad mokėtume pripažinti ir įvertinti savo klaidas bei nebijotume keistis. Taip pat svarbu, kad neleistumėte kasdienybei ir nuolatiniam rūpinimuisi vaikais užgožti jūsų pačių poreikių ir interesų. Nepamirškite pailsėti ir užsiimti mėgstama veikla – tai padės geriau jaustis, išvengti pykčio ir susierzinimo, taip pat teigiamai veiks jūsų santykius su vaiku.

 

BRUNO FERRERO MINIATIŪRA

 

 

 

KAPITALAS

    Tėvas, išvaškavęs automobilio kėbulą, rūpestingai jį blizgino. Vienuolikmetis sūnus, braukdamas skuduru per buferius, jam padėjo.
- Matai, sūnau, - kalbėjo tėvas, - automobilis yra šeimos kapitalas: turime jam skirti dėmesio, jėgų ir laiko.
- Žinoma, tėti.
- Šaunuolis, kad supranti!
Akimirką stojo tyla.
- Bet tada aš nesu šeimos kapitalas, - pusbalsiu sumurmėjo sūnus.
- Kaip tai?
- Tu niekada neskiri man laiko.



      Vieno mano bičiulio sūnus eina iš proto dėl krepšinio. O jo tėvas krepšiniu niekada nesidomėjo.Tačiau vieną vasarą jis paaukojo savo atostogas, kad nuvežtų sūnų į Europos krepšinio čempionatą, kuriame žaidė įvairių šalių rinktinės.
Išvykai prireikė daugiau kaip trijų savaičių ir nemažai pinigų.
Kai jie grįžo, paklausiau bičiulio:
- Tai pagaliau tau ėmė patikti krepšinis?
- Ne, ką tu, - atsakė šis. - Bet man labai patinka mano sūnus.

    Jeigu vaikas ima keiktis, tai pirmiausia išsiaiškinkite, kur jis prisirankiojo negražių žodžių. Gal iš jūsų pačių? Jeigu taip, tai labai atsiprašykite vaiko, susitarkite, kad nuo šiol abu tokių žodžių nevartosite.----->

 

  • Wix Facebook page
  • Wix Twitter page
bottom of page